Labai gerai žinoma rusiška mafijos šeimynėlė. Viską ir visus varantis, o gal net kiek bauginantis "varikliukas". Jie turi visą tinklą striptizo klubų visoje Rusijoje, o ilgą laiką jų kitas žingsnis ir buvo įleisti šaknis į Europą, ir tik po to, dar labiau plėstis per visą pasaulį.
Tad galima manyti, jog Rafaelio maištinga paauglystė tikrai gerai atsipirko dabarčiai. Menki nusikaltimai, visas dešimtmetis už grotų, kažkokiu būdu vis tiek sugebėjo užtarnauti šeimai ne tik gerą gyvenimą, bet ir kitų žmonių pagarbą, nesvarbu, ar ji būtų iš baimės ar nuoširdi.
Bet gi gyvenimas ne visada būna rožėmis klotas? Turbūt Rafaelis vis tiek norėjo manyti kitaip, kai įsižiūrėjo Dmitrijaus dar tuometinę merginą - Abigailę. Pažadas sau, jog slaptas romanas truks labai trumpai - nebuvo išpildytas, nes viskas užtruko kur kas ilgiau - net kai jo tuometinė simpatija spėjo ištekėti už jo netikro brolio.. kai pats vedė Niną.
Pats Rafaelis ir Dmitrijus - jie augo kartu. Nebuvo tikri broliai, tačiau bent vaikystėje - visur žengė kaip vienas kumštis. Iki kol prasidėjo nesutarimai, noras konkuruoti, užgimė "aš geresnis už tave" idėja.
Visi Rafaelio ir Ninos vaikai - deja, bet vaikystę leido be tėvo, tik motinos ir auklių priežiūroj. Na tam nuosprendžiui sėdėti už grotų visus dešimt metų už padarytą nusikaltimą - namuose laukianti šeima, kaip išskirtinė aplinkybė, visai nepasitarnavo. Bet ar jie dabar dėl to skundžiasi? Iš pirmo žvilgsnio, kiekviena atžala gyvena tokį gyvenimą, apie kurį dar kitiems reikėtų pasvajoti. Bet.. ar jie tikrai jaučiasi laimingi?
Rafaeliui dar prieš sėdant į kalėjimą, Kalašnikovų šeimą supo kur kas daugiau "veiksmo". Kiekviena diena buvo rizikinga ne kiek pačiam Rafaeliui, tačiau ir jo žmonai Ninai. Viena rodos visai nedidelė vyriškio klaida, kainavo jo moteriai labai daug skausmo, apie kurį jis pats iki šiol nežino. Jis gal ir nesumokėjo reikiamos sumos tam tikriems asmenims, tačiau jo žmona - sumokėjo su kaupu. Viena siaubinga prievartos naktis, kurią suorganizavo tų pačių vyrų gauja - štai kaip užsimezgė Katerinos gyvybė. Dar baisiau yra tai, kad Nina iki šiol neįsivaizduoja, kuris iš tų vyrų galėtų būti tikrasis jos dukros tėvas. Kad ir kaip ten bebūtų, Nina pati ilgą laiką jautė Katerinai pagiežą, ir tik tada kai šioji suaugo, moters širdis atsileido, ir ji pamilo savo dukrą. Taip kaip mylėjo ir visus kitus savo vaikus.
Pati Nina - šeimyniška moteris, nors gal bereikalingai patikli, arba tiesiog beprotiškai įsimylėjusi Rafaelį. Jo veikla jai visai nepatinka, tačiau niekada nedrįsta tam paprieštarauti. Žino, apie jo išdavystes, ir labai dažnai kenčia viena viduje, kas skamba itin depresingai, bet būtent šitaip ji dažnokai ir jaučiasi.
Visgi kritusi ekonominė padėtis Rusijoje lėmė tai, jog Kalashnikovai persikėlė gyventi į Vokietiją. Konkrečiau į Berlyną. Na, o tam Rafaelis jau buvo iš anksto pasiruošęs, kaip ir supirkęs tikrai nemažą dalį striptizo klubų ne tik Vokietijos sostinėje, bet ir kituose Vokietijos miestuose.
Pagrindinė veikla - prekyba žmonėmis.

Rusiškame mafijos pasaulyje, po galingiausios Kalašnikovų šeimos - Kitsenkov'ai antri. O antriems, kaip žinia, jiems būti nepatinka. Nė vienam iš jų. Dmitrijų tai ta mintis ypatingai siutina, nes kaip čia gali būti, kad netikras brolis gali būti pirmesnis už jį? Bet kas galėtų pagalvoti, kad intensyvi konkurencija prieš vienintelius rimtus priešus gali išvarginti - bet tai jau tik ne Kitsenkov'us. Gal todėl asmeniniame gyvenime, bent jau kažkur jiems nelabai sekasi.. bet tai jau privalo išgyventi patys. Svarbiausia - išorinis vaizdas, ir palaikyti mintį, jog jie - laimingiausia ir labiausiai mylinti šeimynėlė visoje Rusijoje.
Dmitrijus įsižiūrėjo Abigailę dar tada, kai svečiavosi Meksikoje. Jauna moksleivė ( mat jai tada dar buvo vos 16 metų) taip pakerėjo jį, kad vos pamatęs Abigailę, pats save ėmė tikinti - jog būtent ši moteris, bus jo. Ot kad jis būtų žinojęs, kas tos moters gražioj galvoje sukosi.. Nes Abigailė, bent jau pradžioje, tikrai nesusižavėjo Dmitrijumi.. na.. gal labiau jo pinigais. Kuriais, beje, pats pirmesnis spėjo pasigirti, lyg tai būtų puikus būdas susirasti gyvenimo meilę. Sužavėta pinigų kvapo Abigailė ir ėmė meluoti apie tai, kad ji jau pilnametė ir, kad ji lengvai gali priimti savo gyvenimo sprendimus pati. Ir jei tik Dmitrijus būtų žinojęs apie Abigailės tikruosius metus bei jos spalvingą praeitį.
Mat būdama vos 15 metų Abigailė pastojo ir susilaukė pirmosios dukros - Ariannos. Abigailė nebuvo nusiteikusi motinystei, todėl pati pasistengė, kad mažoji "pradingtų" ir daugiau niekada nepasimaišytų jos kelyje, mat ji dar buvo per jauna tapti motina, o ir šiaip joks motiniškas instinktas jos nešaukė. na, o laikui bėgant moterį pasiekė žinia, kad jos vyresnėlė užaugo ne ką prastesnėje šeimoje, nei kad ji gyvena dabar.
Po jos sekė Aleksei ir Diana -  dvynukai - kurių tėvas jau buvo pats Dmitrijus bei kurių irgi Abigailė atsisakyti norėjo, nes juk nejautė ji ten jokios motiniškos palaimos pasigimdžiusi juos. Bet šioje vietoje, Dmitrijaus priežiūra bei įtikinėjimai pasilikti vaikus neleido Abigailei pradanginti ir šių naujagimių, kurie, beje, Dmitrijaus akimis buvo tiek jo, tiek Abigailės pirmagimiai. Už tai Dianos vaikystė.. na nebuvo net minimaliai gera. Anna - jaunėlė, kurios "atėjimas" į šį pasaulį buvo komplikuotas, ir kuri užmezgė daugiausiai klaustukų pačiai Abigailei, dėl ko būtent ji, jos taip pakęsti negali. O kai gali - tai tik profesionaliai apsimeta, dėl kažkokios naudos sau. Juk pastaroji, iki šių dienų bando išsiaiškinti, ar kartais Anna nebus Rafaelio dukra? Kam pasisekė tada labiausiai? Aleksejui ir Maksimui - kažkodėl jie - tai visada buvo tėvų numylėtiniai, juk ir Aleksejų pati Abigailė greičiau už Dianą "pamilo", nuoširdžiai ar ne, keista tik taip vienmečius vaikus skirstyti.. tik gerai, kad patys broliai nematė tame jokios teisybės, nes negalėjo suprasti, kodėl gi į seseris yra žiūrima kur kas griežčiau, negu į juos.
Dar labiau komplikuotas gyvenimas patapo tada, kai viena po kitos ėmė slėgti šeimą nelaimės.. lyg čia jų godumas tapti geriausiais juos šitaip baudė. Kai po daugybės liūdnų ir ne tokių liūdnų išgyvenimų juos pasiekė žinia, jog Arianna gyva (apie kurią žinojo vien tik Abigailė). Oi, kiek ilgai Abigailė aiškinosi savo vyrui kas šita prašalaitė ir kodėl ji bando visus įtikinti, kad yra jos dukra.. bet kažkaip po ilgų spyriojimosi Dmitrijus atleido Abigailei už tuos baisybinius melo metus. Juk jis jai visuomet atleidžia.. už viską. Tai - nerašyta taisyklė. Kai Arianna atsirado Kitsenkovų gyvenimuose, ir kai net atsirado šioks toks prisirišimas prie dingusios šeimos narės - išsipildė tas posakis "džiaukis kol gali, nes tuoj verksi". Vyresnėlė pateko į lėktuvo katastrofą, kurioje mat "užsimušė". Na taip taip, liūdėjo visi, tik gal Abigailė neliūdėjo.. Diana irgi.. todėl tarp jų atsirado tas tikrasis ryšys kuris paprastai užgimsta tik tada, kai motina pirmą sykį paima ant rankų savo kūdikį. Panašiu metu nutrūkę Dianos ir jos ilgamečio sužadėtinio santykiai, privertė ją susirasti geresnės veiklos, ne tokios liūdnos ir tragiškos. Reikėjo kažkam paguosti ir pagydyti "mirusios" sesers sužadėtinio širdį. Bent trumpam. Iki pasklidusių apkalbų, jog Arianna išgyveno - kelis metus gyveno saloje, vietinių indėnų prižiūrima. Apmaudžiausia yra tai, jog dar vėliau vyresnėlė sugrįžo, tačiau ji negalėjo niekaip prisiminti savo svarbiausios gyvenimo dalies. Bet juk problemos nevaikšto po vieną? Ir kartais net tokiems oligarchams pradeda taip nesisekti, kad vienintelė išeitis būna palikti savo namus. Taip nutiko Kitsenkovams tada, kai jų pinigai niekaip negalėjo užkišti policijos ir kažkas gan greitai ėmė tekinti informaciją apie jų nelegalius darbus. Dmitriy iškart ėmė įtarinėti Rafaelį, nes taip nutiko kaip tik tada, kai Kalashnikovai pabėgo į Vokietiją. Nieko nelaukęs Kitsenkovas susirinko visą savo šeimą ir persikėlė su ja gyventi į Berlyną. Dabar išvis Dmitriy pirmoje vietoje stato ne ramybės paieškas, o kerštą Rafaeliui. Taip stipriai, kad netgi nesusimąsto, jog prieš keršijant ir galimai veliantis į dar didesnes problemas, pirmiausia svarbu patikrinti faktų realumą.
Pagrindinė veikla - narkotikų gamyba, jų eksportas į kitas šalis.

Vertėtų pradėti nuo to, kad Aleknavičių giminė, dar tikriausiai pro pro prosenelių buvo apdovanota tam tikrais sugebėjimais.. Pavyzdžiui, Ilonos ir Džordanos motina - buvo aiškiaregė. O tėvas - galėjo jausti, ar sapnų pagalba žinoti, kas nutiks po mėnesio ar po metų. Tarp kitko, jis netgi žinojo kada mirs kartu su savo žmona - tik to niekada niekam nesakė.
Tais laikais, daug kas tuo tikėjo (visais aiškiaregystės sugebėjimais), kam tik pavykdavo su tuo susidurti. O buvo ir tokių.. kurie bijojo Aleknavičių, nes galvojo, kad labai blogus dalykus tikriausiai daro, jeigu turi tokią "dovaną". Vos ne kažkokiom raganystėm visa tai laikė.
Ilona ir Džordana taip pat perėmė šį bei tą, ko bet koks kitas paprastas žmogus nesugebėtų. Taip ir pasidarė aišku, jog tokias "dovanas" iš jų, irgi, greičiausiai paveldės jų vaikai ...
Šiaip.. visa šeimyna yra kilusi iš Klaipėdos miesto. Ilonos vyras - Vytautas - irgi iš Klaipėdos, dar studijų laikais sutiko savo žmoną, ir matomai jau tada užsidegusi meilė tarp jų, atstojo didžiausią argumentą apibūdinti meilę iš pirmo žvilgsnio. Gaila tik, kad santuoka šie sutuoktiniai negalėjo pasidžiaugti tiek, kiek pažadėjo vienas kitam, nes Vytautas "žuvo" avarijoje palikdamas savo žmoną vieną su dar mažyčiais vaikais.
Štai čia Džordana vėl pasirodė sesers gyvenime. Tuo metu ji gyveno tame pačiame mieste, ir priešingai negu Ilona, labai ilgai buvo vieniša, todėl Vytautui palikus savąją šeimą ir iškeliavus ilsėtis amžinybėn, Džordana atsikėlė gyventi pas savo seserį.
Pati Džordana, gal šiek tiek pavydėjo Ilonai, jog pastaroji turėjo vaikų, gyvenimo meilę. Ir net jeigu šios priežasties niekam nesakė, ir pasižadėjo, kad niekam nesakys - ji pati įsivaikino tiek vaikų, kiek visada svajojo turėti.
Ilgainiui, į Mikalauskų/Aleknavičių šeimą pasibeldė Henrikas Kavaliauskas. O jis.. visada buvo suktas žmogus. Sakė "myliu" ne tik Ilonai, bet ir jos seseriai Džordanai, kuri iki šių dienų jaučia gėdą prieš Iloną, kad viskas taip gavosi. Negana to, Henrikas visada turėjo savų pomėgių kurie buvo logiški tik jam vienam. Vienas iš tų pomėgių, ir toks gan masyvus, tai visos Ilonos dukterys - Emilija, Aistė, Gabija ir Saulė. Kaip sakoma, Henrikas visiškai nesnaudžia šioje šeimoje - jis visiems savo dėmesį ir laiką skiria, skiriasi tik tiek, kiek ir kaip jis tai paskiria. Tarp kitko, Henrikas į šią gražią šeimyną atėjo ne vienas.. ne ne. Kartu su sūnum - Luku.
O vaikai.. jie visi tokie skirtingi. Didelė dalis Ilonos vaikų - irgi yra apdovanoti. Kitaip tariant, turi tam tikrų sugebėjimų, apie kuriuos arba žino, arba įtaria, arba niekada nėra bandę.. arba net neįsivaizduoja, jog turi. 
Džordanos vaikai - visi įvaikinti, tad nė vienas iš jų negalėtų pasigirti tais sugebėjimais, kuriais galėtų pasigirti Ilonos atžalos. Nepaisant to, dalis iš jų net ir nežino nieko apie tuos "sugebėjimus", arba žino, tačiau jiems tai nerūpi, tačiau yra ir tokių, kurie labai to pavydi ir netgi savotiškai stengiasi pakenkti. 
Henrikas Kavaliauskas būtent ir buvo tas, kuris paskatino Mikalauskus keltis gyventi į Rusiją. Neva čia jiems atsivers daugiau galimybių. Aišku tai buvo labai savanaudiška idėja, nes jis pats visada Rusijoje turėjo "pažinčių", o gali būti ir taip, jog jam pačiam atsivėrė Rusijoje neblogos galimybės.. tik apdovanotų seserų, Ilonos dukterų palikti užmaršty nenorėjo. O visi kiti.. kaip ir prisitaikė (arba neturėjo kitos išeities), prie tokio gyvenamosios vietos pasikeitimo.  
Vėliau Ilona paliko Henriką, nes į šeimą sugrįžo Vytautas, kuris pasirodo visai nebuvo numiręs. Na ir kažkiek laiko ši didelė šeima ramiai gyveno, iki kol vėl juos ėmė slėgti asmeninės problemos. Tiksliau Emilijai po jos pačios problemų pritrūko veiksmo ir ji vieną dieną sugalvojo, jog pats metas jai kraustytis gyventi kitur. Nepatiko merginai Rusija ir niekaip pamilti tos šalies nesugebėjo, tai išsirinkusi Vokietiją kaip geriausią pasirinkimą, visgi permąstė savo sprendimus ir nusprendė temptis ten visą šeimą. Taigi šitaip mergina visai giminei primelavo, jog susapnavo pranašingą sapną, kad jiems į Berlyną reikia kraustytis ir tada baigsis visos Mikalauskų Aleknų dramos bei nesėkmės.

Migrantai kilę iš Kubos. Iš pirmo žvilgsnio būtų galima pagalvoti, jog paprasti piliečiai, kurie tik ieško vietos sau po saule. O šiaip.. kokią kainą moka už tą vietą po saule, ir kaip išsimoka visas paskolas! Va kur talentas.
Kaip antai, vieną dieną Torettai supratę, kad įklimpo į milžiniškas skolas, o jų garažas stovi ant uždarymo ribos, jie ėmėsi kraštutinumo, kuris nemenkai pamynė jų, kaip šeimos, garbę. Kokių? Carlos kreipėsi į patį Rafael'į prašydamas, kad jis jam paskolintų šiek tiek pinigų.. juk šie jau seniai buvo pažįstami, Carlos ne kartą prieš tai tvarkė Rafaelio sudaužytus ar šiaip keistai apgadintus automobilius. Rafaelis pasirodė esantis geraširdis, paskolino Torettui pinigų, o šis pažadėjo skolą atiduoti taip greitai, kaip tik galės. Deja.. neatidavė.
Tikriausiai niekam nebuvo paslaptis ta, kad Rafaelis kiekvieną kartą atvykęs į Torettų garažą tiesiog ryte rydavo jaunėlę Carlos dukrą Larissą. Galbūt viskas būtų buvę labai gerai, jei ne žinutė, kurią mergina gavo vieną labai gražią ir saulėtą dieną. Žinutė taip pat buvo itin miela širdžiai.. jaunėlei buvo pažadėta, kad ji gali išpirkti savo tėvo skolas, jei ji tik pasirodys jai nurodytoje lokacijoje. Larissa tą ir padarė, o ten nuvykusi prieš savo akis išvydo Rafaelį. Bet juk šeima - didžiausias turtas. Mergina buvo pasiryžusi padaryti viską, kad šeima ir vėl galėtų gyventi ramiai. Na, ji ir padarė viską, kadangi dabar ji dirba prostitute, o laisvu laiku šildo Rafaelio lovą.. na ir šiaip, yra mėgstamiausia jo prostitutė. Numylėtinė. Nors kartais ir pamaištauja norėdama palikti šią veiklą, kadangi ja nesididžiuoja. Tik bėda tame, kad Rafaelis nekvailas, jis žino, kaip mergina myli savo šeimą, dėl to kiekvieną kartą jai ir grasina, sakydamas, kad jei ji jį paliks, jos tėvas sužinos, kad jo dukrelė nėra tokia gera, kaip atrodo ir, kad visos skolos sugrįš su kaupu. Na, o kol dukrelė aukojasi, Torettai ramiausiai gyvena, galvodami, kad jų skolas išpirko kažkoks anoniminis gerbėjas.. nes pripažinkim, juk jie - vieni iš geriausių mechanikų.
Nuo smulkių nusikaltimų: apiplėšimų, iki nelegalių lenktynių organizavimo - kas jiems kelia didžiausią aistrą. Didžiausias Torettų turtas - jų garažas. Ir automobiliai, kuriuos geba išardyti ir surinkti patys ( ne tie žaisliniai, o tie tikri). Kitų žmonių akyse, kurie jų net taip gerai ir nepažįsta, jie - paprasti mechanikai.
Eduardo, Federico, Consuela - buvo įvaikinti Toretto šeimos kai dar buvo paaugliai, mat jų tėvas - buvo geriausias Carlos'o draugas. Tai savotiškai, Carlos'as šiuos tris žmogelius išgelbėjo nuo visiško dugno, suteikdamas tėvišką meilę. Net jei Ximena tam ir nepritarė..

Visa ši šeimynėlė yra kilusi iš Los Andželo, nors jų venomis teka kubietiškas kraujas. Victor ir Ana-Maria Santanos, buvo labai žymūs aktoriai visoje šalyje, ir jie dar prieš tą savo populiarumą iš Kubos (Havanos) persikelė į LA. Deja, abu nuskendo vandenyne, kai kartu atostogavo Havajuose. Ir automatiškai savo vaikams užlipdė "našlaičių" etiketę. Nors.. būtent Alejandro Santana - vyriausias sūnus - visiems atstojo ne kiek brolį, bet ir savotiškai tėvą.
Taigi visa šeimynėlė - visada buvo tas tikslusis paparacų taikinukas. Žinomumo viršūnė. Šimtaprocentinė grietinėlė. Dauguma kažkuo talentingi, ir net tie, kurie visai neturi jokio talento - arba idealiai įvaldę vaidinimo meną, arba tą sugebėjimą, prisidengti šeimos pavarde ir vis dar atrodyti kažkuo nusipelniusiais visuomenėje.
Dainininkai, aktoriai, modeliai, šokėjai, internetinės personos, verslų įkūrėjai.. viskas kas telpa į tą pasaulį - Santanos.
Šeimyna taip pat turi savo realybės šou, kurio pradininkas - Alejandro. Taip pat jų tarpe egzistuoja milijonus sukrovęs youtube kanalas kurį sukūrė Austin su Cynthia Cardona. Tik ne tik šių dviejų žmonių gyvenimai netikruose santykiuose kliba, bet jie klibina ir visus kitus šeimos narius. Nes pripažinimas, melas, populiarumas kartais gali virsti nuodingiausiais nuodais..
Į Vokietiją pirmiausia už visus atsikėlė Alejandro, kuris Berlyne filmavosi keliuose filmuose, susirado daugiau pažinčių, ir jam buvo pažadėta dar daugiau galimybių. Tik vėliau paskui jį pasekė visi kiti šeimos nariai, kurie iškart sužibėjo Vokietijos visuomenėje, ir toliau sau kyla karjeros laiptais.

Alpha šeimyna jau nuo senų laikų užsiiminėjo įvairiausiomis veiklomis. Didžiausias, ir labiausiai pasiteisinęs, bei iki šių dienų likęs verslas - alaus bravoras. Maximilian Alpha iš savo senelių paveldėjo tiek alaus bravorą, tiek vilkų fermą, ir su savo žmona Alma toliau plėtojo šį verslą. Nors ir abu nenorėjo, tačiau taip gavosi, kad visai netikėtai susilaukė Linus. Alma nenorėjo turėti vaikų, nes jos tėvai jos nemylėjo, ją mušdavo, ir nenorėjo, kad jos vaikai nebūtų mylimi, todėl galvojo kad geriausia idėja buvo net neturėti vaikų. Tačiau Maximilian norėjo turėti didelę šeimą, kad turėtų kam perleisti savo verslus. Alpha galva nepaisė savo žmonos norų, ir neleido jai darytis aborto. Susilaukę vaiko, jie kurį laiką tikrai nekalbėjo vienas su kitu, tačiau po kiek laiko jiedu susitaikė, ir abudu norėjo didelės šeimos.
Susilaukus paskutinės atžalos - Leonie, Alma labai sunkiai susirgo. Negalėjo pati rūpintis savo vaikais, todėl tą darė Maximilianas su vyresniais vaikais. Už kelių metų po Leonie gimimo, jų mama mirė. Maximilian išgyveno labai sunkų laikotarpį, nes nemanė, kad sugebės susitvarkyti su vaikais vienas. Bet visgi iš tos sunkios depresijos, po žmonos mirties, jis atsitiesė, ir toliau grįžo į darbus. O ir vaikai jau buvo ganėtinai suaugę, kad kai kurie galėtų prisidėti  prie tėvo verslo, o kiti galėjo rūpintis vienas kitais.
Viskas atrodė, kad stojo į savo vėžias, Maximilian vėl pradėjo užsiimti savo verslu, ir buvo susikoncentravęs į jį, kad net užmiršo, jog turi vaikų. Vaikams jis dėmesio neduodavo, duodavo tik pinigų, ir tikėdavosi, kad jiems tai atstos bendravimą su tėčiu. Pagrinde jis rodė savo dėmesį tik tiems vaikams, kurie kartu su juo prisidėjo prie jo verslo. Tačiau sunku buvo jam vienam, su keliais savo vaikais, išlaikyti savo verslą, todėl susiradęs patikimą šeimą, Waltz, prijungė ir juos prie savo verslo, kad galėtų padėti jiems.
Waltz šeimyna iš pažiūros atrodė tikrai patikima, tačiau tiek tėvai, tiek vaikai, buvo sukti vagys. Jiems gavus pasiūlymą prisidėti prie Alpha šeimos verslų, jie tikrai negalėjo to atsisakyti, nes buvo gera idėja užsidirbti ir pavogti papildomų pinigų. Viskas bus gerai, kai Waltz ir Alpha šeimos dirbo kartu. Tačiau vieną žvarbų žiemos vakarą, Alpha šeimą pasiekė nemalonios žinios - jų tėvas dingo. Abejose šeimose, tiek pas Alpha, tiek pas Waltz prasidėjo sąmyšis. Alpha šeima kaltino Waltz, kad jie kažką pridirbo, kad jų tėvas dingo, o Waltz šeima galvojo, kad Alpha specialiai taip padarė, kad galėtų juos apkaltint ir pasilikti verslą tik sau, nes Waltz šeimai atsidūrus jų versle, verslas pradėjo žlugti. Pradėdavo dingt vilkai, kuriuos augino, žmonės skųsdavosi, kad alus jau nėra geros kokybės, ar kad po jo būdavo keistos pagirios. Po kelių metų policija pripažino Maximilian kaip mirusį žmogų, nes nieks jo nerado. Visas verslas atiteko vyriausiam sūnui Linus Lu Alpha. Linus iki šių dienų bando išvaryti Waltz šeimą iš verslo, tačiau sunkiai sekasi. Linus su Konrad akylai stebi Waltz šeimą, seka kiekvieną jų žingsnį, ieškodami priežasčių, kurios galėtų įrodyti, kad Waltz šeima prisidėjo prie Maximilian dingimo, ir tokiu atveju, galėtų juos paduoti į teismą.

Cemal ir Akara vos tik sulaukę pilnametystės, tėvų priversti, susituokė. Nors ir atrodė, kad viens kitą mylėjo, nes nuo mažų dienų kartu leido dienas, visgi ta meilė buvo labiau kaip brolio ir sesers. Jų tėvai buvo geriausi draugai, dėl to ir norėjo, kad ir jiedu susituoktų ir gyventų kartu. Viskas iš pradžių buvo gerai, susilaukė pirmo vaiko Mustafa, ir gyveno laimingai. Su laiku jiedu susilaukė ir antros savo atžalos - Yelenos. Ir atrodė tikrai graži šeima, tačiau Cemal buvo priklausomas nuo pinigų, ir nors ir dirbo tėvui, ir gerai užsidirbo, jam pinigų neužteko. Su laiku, pradėjo jis verstis visokiais nelegaliais dalykais - narkotikais, prostitucija, pardavinėjo kontrabandą. Pajautęs pinigų skonį, jis norėjo jų dar ir dar, kad su laiku pradėjo pardavinėti žmones. Turkijoje tai buvo ganėtinai paprasta, nes būdavo daug turistų, kurie keliauja vieni, na ir jų dažnai nieks nepasigesdavo. Žinoma Akara nieko apie tai nežinojo, galvojo kad jos vyras tiesiog daugiau dirba savo tėvui. Kadangi Cemal didelę laiko dalį praleisdavo dirbdamas, Akarai pasidarė nuobodu, ir ji susirado meilužį. Su juo net kelis metus slaptai susitikinėjo, ir Cemal net nieko neįtarė, nes buvo per daug įsitraukęs į savo darbą. Jei ir turėdavo laisvo laiko, jį stengdavosi praleisti su savo vaikais, kuriuos labai mylėjo. Tačiau po tų kelių metų išdavysčių, Cemal sužinojo, kad jo žmona jam kurį laiką buvo neištikima. Supykęs, jis uždarė savo vaikų motiną į durnyną Vokietijoje. Jis buvo piktas, bandė surasti vyrą, su kuriuo Akara jį išdavinėjo, bet iki šiol nerado. Savo vaikams pasakė, kad jų motina mirė, kad nesugalvotų jos ieškoti. Cemal nežinojo, kad Akara uždaryta į durnyną buvo nėščia. Ir juolabiau, nežinojo, kad tai nuo kito vyro.
Sulaukęs pilnametystės Mustafa buvo supažindintas su tėvo verslu. Sužinojęs, kad jis ne tik narkotikus pardavinėja, turi prostitucijos tinklą, bet ir žmones pardavinėjo, vyresnysis sūnus pabėgo kuo įmanoma toliau nuo tėvo, nes į tokius reikalus nenorėjo veltis. Todėl Cemal liko vienas, su savo dukra Yelena. Kadangi iš jo šeimos liko vienintelis vaikas Yelena, jis ją labai saugojo. Į mokyklą ją lydėdavo visokiausi apsauginiai, jei Yelena norėdavo eiti į miestą, pakampėje kažkur sukinėdavosi. Nors ir gyveno 21 amžiuje, Yelena jautėsi lyg kažkokia labai svarbi princesė, todėl negalėdama pakęsti tėvo valdžios ir visos tos apsaugos, pabėgo į Vokietiją.
Cemal nesivijo savo dukros paskui į Vokietiją. Nenorėjo jis visiškai palikti Turkijos. Tačiau sužinojęs, kad jo žmona išėjo iš durnyno, nieko kito nenorėjo daryti, kaip ją surasti. Jau 4 metus gyvena Vokietijoje, tačiau žmonos taip ir nerado.